Trečiadienį nuo ryto posėdžiavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) patvirtino pusmetį trukusio parlamentinio tyrimo dėl neteisėto poveikio politikams, valstybės institucijoms išvadas.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas spaudos konferencijos metu teigė, kad komiteto tyrimo išvados priimtos balsų dauguma, vienas NSGK narys – Juozas Olekas – balsuojant susilaikė.
Anot jo, tyrimo metu buvo apklausti 27 žmonės, informacija buvo gauta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybės saugumo departamento (VSD), kitų institucijų.
V. Bako teigimu, NSGK, atlikdamas tyrimą, konsultavosi su prokurorais, kad nebūtų peržengtos tyrimo ribos. Politikas pažymėjo, kad komitetas nedubliavo teisėsaugos atliekamų tyrimų. „Komitetas iš esmės tyrė politinės korupcijos reiškinius. Mes nagrinėjome schemas, neteisėtus galios centrus, kurie kūrė politiką“, – teigė V. Bakas.
Pasak NSGK vadovo, komitetas tyrė atvejus, dėl kurių iš esmės žmonės nusivilia gyvenimu Lietuvoje, dėl kurių smulkus, vidutinis verslas negali plėtoti savo veiklos, mat kai kurie verslo sektoriai yra uzurpuoti.
NSGK pirmininko V. Bako teigimu, esminės komiteto išvados yra susijusios su Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ ir koncerno „MG Baltic“ įtaka Lietuvoje.
Anot V. Bako, komitetas nustatė neskaidrius „Rosatom“, jai priklausančios įmonės „Nukem“ siekius daryti įtaką, siekiant prisiartinti prie svarbiausių Lietuvos nacionalinių projektų. Šiuose procesuose NSGK įžvelgė koncerno „MG Baltic“ neskaidrius ryšius. Šių interesų grupių taikiniu, anot komiteto, buvo Ignalinos atominės elektrinės projektai.
Seimas praėjusių metų spalį pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Šis žingsnis žengtas po to, kai buvo atliktas tyrimas dėl šiuo metu jau buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio sąsajų su Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais. Tąkart V. Bakas užsiminė, kad tyrimas dėl M. Basčio atskleidė tik galimos politinės korupcijos „ledkalnio viršūnę“. Interesų, verslo grupių įtakos politikams tyrimas inspiravo ir 2017 m. rudenį atlikti teisėsaugos veiksmai, tai yra įtarimų pateikimas Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, kurie atsidūrė koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
LRT.lt susipažino su NSGK išvadų projektu, kuriame atskleidžiama, kaip verslo ir kitos interesų grupės siekė kišti į valdžios institucijų veiklą, priimamus sprendimus, kaip siekė daryti įtaką politiniams procesams Lietuvoje.
M. Bastį norėjo matyti ministro poste
NSGK, remdamasi anksčiau atliko tyrimo dėl buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio duomenimis, aiškinosi Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ siekius plėsti įtaką Lietuvoje per tam tikrus asmenis.
Komiteto išvadų projekte teigiama, kad 2012 m. įmonių grupės „Arvi“ vadovas, Rusijos garbės konsulas Vidmantas Kučinskas protegavo M. Bastį ir siekė, kad po Seimo rinkimų formuojant naująją vyriausybę šis politikas būtų paskirtas žemės ūkio ministru. Anot NSGK, V. Kučinskas, išnaudodamas savo ryšius su signataru Albinu Januška ir tuometiniu Baltijos agroverslo instituto vadovu Raimundu Lopata, rūpinosi viešosios nuomonės apie M. Bastį, kaip galimą būsimą žemės ūkio ministrą, formavimu.
2012 m. spalį Darbo partijai paskelbus, kad ji nori deleguoti savo atstovą į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), koncerno „Arvi“ vadovas nurodė koncerno viceprezidentui Alfonsui Sigitui Tamošiūnui, kad šis įtikintų tuometinį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininką Algirdą Butkevičių neatiduoti „darbiečiams“ ŽŪM. V. Kučinskas, kaip teigiama NSGK išvadų projekte, siekdamas turėti „savą“ žemės ūkio ministrą, daug nuveikė, kad Seimo rinkimuose Suvalkijoje nugalėtų „Arvi“ remti LSDP kandidatai.
A. Butkevičiaus susitikimas su „Rosatom“ atstovu ir „MG Baltic“ ausys
NSGK išvadų projekte kartojamos ankstesniame parlamentiniame tyrime atskleista „Rosatom“ veikimo schema, kai ši korporacija Lietuvoje siekė įsteigti atstovybę, kuri rūpintųsi „Rosatom“ ir Lietuvos įmonių konsorciumo kūrimu. Anot komiteto, Lietuvos įmonėms buvo siūloma dalyvauti Baltiskaja AE ir Baltarusijos Astravo AE statybose.
Komitetas turi duomenų, kad 2012 m., vykstant Ignalinos AE uždarymo projektus vykdančios bendrovės „Nukem“, kurios 100 proc. akcijų nuo 2009 m. valdo „Rosatom“, ir statybos darbus vykdančios UAB „Vėtrūna“ deryboms, į tarpininkavimą abiem pusėms įsitraukė „Nukem“ atstovas Kęstutis Puidokas (buvęs KGB pareigūnas), taip pat VSD pažymoje apie M. Bastį minimi Piotras Vojeika (buvęs KGB pareigūnas) ir „Rosatom“ atstovas Jevgenijus Kostinas.
M. Bastys, kaip teigiama NSGK tyrimo projekte, 2012-2013 m. tarpininkavo, organizuojant „Rosatom“ atstovų susitikimus su valdžios pareigūnais. Jis susitikti su Rusijos atominės energetikos korporacijos atstovais bandė įkalbinti ir tuometinį premjerą A. Butkevičių, tačiau pastarasis atsisakė tai daryti. Vis dėlto, 2013 m. vasario 22 d. „Rosatom“ bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentui Aleksandrui Mertenui pavyko susitikti su A. Butkevičiumi. Iš anksto neplanuotas, suderintas vietoje, trumpas susitikimas įvyko Ignalinos AE statomų objektų aikštelėje, kur vyko pasitarimas su elektrinės uždarymo darbus vykdančia „Nukem“. Susitikime, pasak NSGK, kalbėta apie Kaliningrado atominės elektrinės statybos perspektyvas, kad Lietuva kažkokia forma prisidėtų prie projekto.
Kaip teigiama komiteto išvadų projekte, „Rosatom“ nepavykus užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimo korporacijos planams, „Rosatom“ toliau siekia išlaikyti įtaką per savo valdomą bendrovę „Nukem“, įgyvendinančią svarbiausius Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektus.
NSGK, tirdami „Rosatom“ įtaką Lietuvoje, apčiuopė šios korporacijos valdomos bendrovės „Nukem“ ir koncerno „MG Baltic“ ryšį. Komiteto duomenimis, „Nukem“ interesams atstovaujantis buvęs KGB karininkas K. Puidokas palaiko aktyvius ryšius su „MG Baltic“ atstovais, kurie yra suinteresuoti koncerno valdomos statybų bendrovės „Mitnija“ dalyvavimu Ignalinos AE uždarymo projektuose. Tai, anot NSGK, rodo 2009 m. įvykęs K. Puidoko ir „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus susitikimas. Teigiama, kad su „Nukem“ atstovu ryšius palaikio buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, nuo 2016 m. su K. Puidoku ryšius palaiko „MG Baltic“ interesams atstovaujantis žurnalistas Tomas Dapkus.
„MG Baltic“ kišimasis į partijų veiklą
NSGK išvadų projekte išdėstyta anksčiau žiniasklaidos išplatinta informacija apie koncerną „MG Baltic“, kurią komitetui perdavė VSD.
Teigiama, kad „MG Baltic“ 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos strategiją, kurios tikslai buvo sumažinti valdžios veiksmų įtaką koncerno plėtrai, sukurti palankius ryšius su valdžios institucijomis. Siekiant šių tikslų, anot NSGK, koncernas pasitelkė politikus, valdžios pareigūnus, kurie buvo įtraukiami įvairias neteisėtais būdais – renkant konfidencialią, kompromituojančią informaciją, manipuliuojant ja, siekiant papirkti.
„MG Baltic“, kaip nustatė komitetas, siekė daryti poveikį politinės partijoms. 2005-2006 m. koncernas siekė plėsti savo įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje. Tuo metu didžiausius užsakymus Vilniaus miesto projektuose gaudavo su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) susijusi „Rubicon“ įmonių grupė. „MG Baltic“ pasinaudojo savo įtaka daliai LiCS lyderių, gaudavo informaciją apie partijos vidaus sprendimus. Liberalų sąjūdis, kaip ir buvo anksčiau įvardijama paviešintoje VSD pažymoje, vadinamas „MG Baltic“ politiniu projektu, kuriam koncernas galėjo daryti įtaką – su „MG Baltic“ buvo aptariami liberalų kandidatai į postus Seime ir vyriausybėje.
Kaip nurodoma NSGK medžiagoje, „MG Baltic“ koncernas 2009 m. aktyviai dalyvavo politiniuose procesuose, susijusiuose su Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos (TTP) frakcijos Seime skilimu. Teigiama, kad TTP nariais buvo aptariami Seimo pirmininko atstatydinimo ir naujo kandidato į Seimo pirmininkus pareigas parinkimo klausimai, taip pat buvo derinami veiksmai, kuriais siekta pritraukti skilusios TTP frakcijos narius į Liberalų sąjūdį.
NSGK išvadų projekte minimas buvęs Seimo narys Aleksandras Sacharukas, kuris po TTP skilimo vadovavo frakcijai „Viena Lietuva“. Anot komiteto, 2010 m. buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius prašė buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio pagalbos, kad nebūtų priimtas Seime svarstytas nutarimas kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Opozicijos atstovai tada siekė, kad KT išaiškintų, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos. Pažymima, kad R. Kurlianskis, per žurnalistą T. Dapkų, bandė paveikti A. Sacharuką, kad jo vadovaujama frakcija nepritartų šiam siūlymui. Už tai esą buvo žadama „sutvarkyti jo paketą“.
Teigiama, kad po to, kai Seimo nutarimas nebuvo priimtas, G. Steponavičius informavo R. Kurlianskį, kad padėkojo A.S acharukui. Pastarajam Seime buvo surengta apkalta už tai, kad jis balsavo už tuomet atostogavusį savo kolegą Liną Karalių. Nors Konstitucinis teismas konstatavo, kad priesaiką sulaužė abu parlamentarai, Seime vykęs slaptas balsavimas A. Sacharukui buvo palankus, tačiau vėliau jis Seimo nario mandato atsisakė savo noru.
Kaip jau minėta ir anksčiau „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo 2017 m. LSDP pirmininko rinkimuose, kuriuose laimėjo Gintautas Paluckas ir partijos skilime. Koncerno atstovai, anot NSGK, siekė daryti įtaką partijos vidinėse diskusijose dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje Seime.
„MG Baltic“ sėkmė viešuosiuose pirkimuose
Komitetas projekte analizuoja ir „MG Baltic“ įtaka valstybinei įmonei „Lietuvos geležinkeliai“, siekiant pelningos veiklos koncerno įmonei „Mitnija“. Teigiama, kad 2008 metais susisiekimo ministru tapus Eligijui Masiuliui, „MG Baltic“ atstovai, pasak NSGK, ėmė kurti schemą, kaip laimėti ministerijai pavaldžių įstaigų, ypač įmonės „Lietuvos geležinkeliai“, viešuosius pirkimus. Siekdami sau palankių sprendimų, anot NSGK, „MG Baltic“ per koncernui priklausančias žiniasklaidos priemones ir E. Masiulį darė spaudimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę dėl blogų rezultatų.
Anot NSGK, per „Lietuvos geležinkelių“ darbuotoją Stanislavą Naimovičių buvo organizuojami tiesioginiai susitikimai su buvusiu įmonės vadovu Stasiu Dailydka, kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. Nuo 2009 m. vasario, kaip nurodoma komiteto tyrime, „MG Baltic“ ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovų susitikimai vyko reguliariai kas mėnesį, kartais – ir po kelis kartus. Schemos koordinatoriumi įvardijamas R. Kurlianskis, neoficialių susitarimų eigą esą kontroliavo D. Mockus. Tokiu būdų, pasak NSGK, „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“, kurios partnere įvardijama bendrovė „Kauno tiltai“ (su kurios vadovu N. Eidukevičiumi „MG Baltic“ esą palaiko glaudų ryšį) užsitikrino „Lietuvos geležinkelių“ konkursų už maždaug 1 mlrd. litų (beveik 290 mln. eurų). Komiteto išvadų projekte teigiama, kad iki 2009 metų „MG Baltic“ įmonės nebuvo sudariusios nė vienos sutarties su „Lietuvos geležinkeliais“.
Pasibaigus šiems projektams, anot NSGK, „MG Baltic“ susidomėjo dar viena Susisiekimo ministerijos žinioje esančia įstaiga – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir jos vykdomais kelių statybos konkursais. Teigiama, kad 2016 m. kovą LAKD viršininko pavaduotoju, galimai „MG Baltic“ ir „Kauno tiltai“ vadovams proteguojant, buvo paskirtas Daivis Zabulionis.
Galimai su Rusija siejama parama – ir konservatoriams
Iš įmonės, susijusios su rusiškos kilmės kapitalo verslo grupe, 2004 metais paramą gavo Andrius Kubilius, Rimantas Dagys ir kiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos politikai, skelbiama NSGK tyrimo išvadų projekte. Minėtos verslo grupės kapitalo atstovai galimai turėjo sąsajų su tarptautinėmis nusikalstamomis grupėmis bei Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Prieš 2004 metų Seimo rinkimus su „Petrochemical Holding“/„Baltic Holding“ verslo grupe susijusios Lietuvoje registruotos įmonės finansavo Darbo partiją, kitas partijas bei kandidatus, rašoma išvadų projekte.
Šią verslo grupę sudarė stambaus rusiškos kilmės kapitalo atstovai, galimai susiję su tarptautinėmis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis bei Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Su minėta grupe susijusi UAB „Nemuno bangos grupė“ (reorganizuota į UAB „Neo Group“ bei UAB „NB Europe“) A. Kubiliui, R. Dagiui ir kitiems konservatorių partijos politikams skyrė po 21 tūkst. litų paramos.
Komiteto surinktais duomenimis, Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ tiekiamomis dujomis Lietuvoje prekiaujanti UAB „Dujotekana“ 2004 metais įvairioms politinėms kampanijoms finansuoti išleido 550 tūkst. litų.
Įmonė tiesiogiai ar per savo pagrindinio akcininko valdytą kitą įmonę, kaip teigiama NSGK išvadų projekte, rėmė Lietuvos socialdemokratų partiją, Tėvynės sąjungą, Naująją sąjungą, Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Šioms partijoms remti skyrė po 37,5 tūkst. litų. Dar 50 tūkst. litų skirta Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai
2006–2011 metais UAB „Dujotekana“, kaip teigiama, taip pat rėmė su politikais susijusias viešąsias įstaigas, pavyzdžiui, „Demokratinės politikos institutą“, iki 2013 m. rėmė dienraštį „Lietuvos rytas“, skyrė paramą Vilijai Blinkevičiūtei ir Kazimirai Danutei Prunskienei.
Nuo 2012 m., pakeitus įstatymą, juridiniams asmenims uždrausta aukoti politinėms partijoms ir politinės kampanijos dalyviams, tačiau komitetas teigia turintis duomenų, kaip randama būdų ir toliau tai daryti. NSGK išvadų projekte teigiama, kad verslas ir toliau teikė paramą politikams grynais pinigais arba taikydamas nuolaidą perkamoms paslaugoms, taip pat apmokėdavo sąskaitas, publikavo paslėptą reklamą.
Siekė padėti „VP Market“ išvengti mokesčių?
NSGK išvadų projekte atkreipiamas dėmesys į „MG Baltic“ galimus ryšius Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI). Komiteto tyrimo medžiagoje teigiama, kad 2007-2014 m. koncernas protegavo VMI viršininką Modestą Kaseliauską. Akcentuojama, kad „MG Baltic“ stengėsi apie šį asmenį ir VMI formuoti teigiamą nuomonę, siekiant, kad būtų pratęsta jo kadencija.
NSGK surinka informacija rodo, šiais „MG Baltic“ ryšiais siekė pasinaudoti „VP Market“ (šiuo metu – „Maxima LT“) grupės vadovai, siekiant išvengti mokesčių. Teigiama, kad 2015 m. į viešumą iškilus tarpusavio ginčams tarp kitos įtakingos verslo grupės „VP Market“ akcininkų ir kilus įtarimams dėl jų mokesčių vengimo, „VP Market“ vadovai siekė užsitikrinti „MG Baltic“ vadovų palaikymą ir galimybe pasinaudoti koncerno įtaka VMI.
Komiteto išvadų projekte rašoma, kad „MG Baltic“ turėjo įtaką ir kitam VMI vadovui Dainorui Bradauskui. R. Kurlianskis su juo 2015 m. rugpjūčio 28 d. aptarė VMI atliekamos „VP Market“ grupės veiklos mokestinės analizės rezultatus.
Anot NSGK, „VP Market“ naudojosi ir „MG Baltic“ valdoma žiniasklaida, kuri skleidė neigiamą informaciją apie tuo laikotarpiu laikinai Generalinei prokuratūrai vadovavusį Darių Raulušaitį. Komiteto išvadų projekte teigiama, kad už šias paslaugas „MG Baltic“ gavo atlygį – buvo suteiktos didelės nuolaidos „MG Baltic“ įmonei „Mineraliniai vandenys“, prekiaujančiai „Maxima“ prekybos centruose. Komitetas išvadų projekte siūlo peržiūrėti VMI mokestinio tyrimo surinktą medžiagą ir iš naujo įvertinti „VP Market" apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumą.
Dėl „Leo LT“ siūlo kreiptis į prokuratūrą
NSGK savo tyrime prisiminė ir „Leo LT“ kūrimo peripetijas. Komiteto išvadų projekte tvirtina, kad NSGK gavo specialiųjų tarnybų informaciją apie tai, kad „Leo LT“ buvo įgyvendinamas neskaidriai, o „Vilniaus prekybos“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti minėtą projektą ir tuo pačių užvaldyti Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, sieki kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius politikus, institucijų vadovus bei visuomenės veikėjus.
Taip pat teigiama, kad pasinaudodama esmine įtaka šalies mažmeninės prekybos bei kituose ūkio sektoriuose „Vilniaus prekyba“ siekė daryti neigiamą poveikį kitoms verslo grupėms, kurioms šis sandoris nebuvo naudingas. Dėl to priežasčių NSGK tyrimo išvadų projekte siūlo, atsižvelgiant į surinktą informaciją, iš naujo įvertinti, ar, kuriant nacionalinio investuotojo bendrovę, nebuvo padaryta nusikalstama veikla ir žala Lietuvos valstybei. Jei taip, siūloma imtis priemonių tai žalai atlyginti. Šiuo klausimą esą tikslinga kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
„Komiteto nuomone, tikslinga kreiptis į Lietuvos respublikos Vyriausybę/Seimo Energetikos komisiją prašant įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl Nepriklausomo investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir jo išardymo ir imtis priemonių, kad ši žala būtų atlyginta“, – teigiama NSGK išvadų projekte.
